1. |
Laimingi
03:39
|
|||
|
Mes puikiai žinom, kad kadaise tai turėjo nutikti
Ir vienas kitas žodis sakė, kad turėsim pažinti
Tą jausmą, kūrinį, sakinį “Kai manęs nebebus”
O visa kita, kas liko pasidalinsim perpus
Tikiuosi esat :) , jūsų ateis pasitikti
Baltas Reno arba Pasatas, ramiai galim numirti
Bet kas iš to, juk nieko blogo man pasakė ana,
Kad po visų paklydimų namo aš grįšiu su ja
Ten liejas prakaitas, kraujas ir dar kiti kūno skysčiai
“Stipriau”, “Giliau”, “Greičiau”, po to “Sorry, negaliu pasilikti”
Rūkom, sėdim, mąstom sau kaip tai galėjo nutikti
O buvo proga gal visai nebesusipažinti
Gal nustoti, gal nusėsti, gal ramiai pasiduoti
Užaugti, tenkintis menkniekiais, pasipyksim vienodai
Ateis laikas, va jau vaikas, tryse galime būti
Bet durys užsidaro, mintys lieka sielos kamputy
Abu juk buvom :) , manęs ateis pasitikti
Baltas Reno arba Pasatas, jau galėsiu numirti
Bet kas iš to, jau matau, kad nieko gero nebus
Lemputė šviečia, ten kur pilstomas alus
Ten dingsta lubos ir sienos, ten žmonių keistos manieros
Ten durys būna per sunkios, per greitai bėga dienos,
Atrodo aš be sielos ir man visai negėda
Gal mūzos pasibels, bent jau trumpą šokį lėtą
Dar po pirmą, trečią, penktą, šeštą – metas namo
Galva juk plyšta be to, visai gerai ir be
Jos lūpų turinio mano vaizduotei
Matyt ne kiekvienam duota kasdieną parduoti
Tikiuosi esat :) , jūsų ateis pasitikti
Baltas Reno ar katafalkas, jau galėsim numirti
Tikiuosi jūsų širdis tai galės atlaikyti
Tada jau sveikinu, gera buvo jus pamatyti
/aš nemoku plaukt/
/aš nemoku bėgti/
/o kaip tai banalu/
Jūsų gyvenimas – mano narkotikas, mano pasaulis – antibiotikas
Ne mano sąskaitos, nepakartojama, nepasiduokite – būtų ironija
Fizikos dėsniai manęs nebelaiko, žemė juda, dabar jau po laiko
Gyventi ir kurti su kažkokiu saiku nereikia
Kitą kartą be dramos, tikiuosi esat :)
Be fanfarų ir damų, tikiuosi esat :)
Be sienų užaugintų, tikiuosi esat :)
Kad patys apsigintų, tikiuosi esat :)
Kad kitą kartą bus liūdniau, tikiuosi esat :)
Į viską žiūrim paprasčiau, tikiuosi esat :)
O aš skylu perpus, ar jūs vis dar :)
Mes tęsim netrukus, tikiuosi esat :)
|
||||
2. |
(Iš) proto
05:56
|
|||
|
Pasidavę ne per daug – tai jau tampa rutina
Man trūksta kavos pratęsti motyvą
Vietoj to, ką darau – tai tik pabaigiu vyną
Kol kitam kambary ji palieka vaikiną
Apačioj nesmagu – pusė jų jau užmigo
Intymiai tamsu – ar kas nors ten dar liko
Kai dūmų migloj jie suranda ramybę
Tėtis sakė, kad taip kišam savo teisybę
O lauke dar šiek tiek, bet jie jau kviečiasi taksą
Pasiklausę kas antros “Ar Tau nešalta?”
Tarpusavy viens kitą kabina
Juk kažko reikės gailėtis ateinantį rytą
Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Negalvoti lengviau, be pasiteisinimo
Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Gal galim nedėt pastangų, atsiprašyti pabodo
Dar kažkas apačioj aiškiai ieškosi guolio
O ji mano, kad jis žvengia iš tamstos prikolų
Miela, kad galvoja įtampą pakęsti
Nors prieš valandą jau buvo aiškiai nuspręsta
Rankos jungiasi pačios, kriterijai aiškūs
Po kiekvieno bučinio žadėt padėti tašką
Banalu, bet gražu, visas šitas spektaklis
Banalu kai nesvarbu ar žvairuoja akys
Banalu kai neskauda, banalu kai vaidina
Banalu pavydėt, banalu kai svaigina
Banalu, kad kitam kambary ji žinute vis dar bando palikti vaikiną
Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Negalvoti lengviau, be pasiteisinimo
Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Gal galim nedėt pastangų, atsiprašyti pabodo
/o atsidūrus kitam vakare/
/jie kurs legendą apie save/
/aišku baigsis visiems drąsa/
/be pasiteisinimo/
|
||||
3. |
Anksti
05:41
|
|||
|
Dar visai anksti
Namai šalia, kodėl į juos vedi?
Tavo mintys Tau nemaišo, Tau gerai
Mano kaukolę suspaudė Tavo aidas, bet šiltai
Gal Tavo veidas visai nieko
Gal nuskambėsiu įžūliai
Gal apsikeiskime vietom
Gal pasiduokim galutinai
Dar visai anksti
Pakartok koks Tavo vardas, kol dar nemiegi
Jei pamiršiu bent kalbėsiu pusiau rimtai
Kad kada nors parašysiu dainą apie tai
Kad Tavo veidas visai nieko
Kad nuskambėjau įžūliai
Kad apsikeitėme vietom
Kad buvo proga ir pasidavėm galutinai
Be ramybės, be balso, be pasekmių
Be baimės, be laimės, tikiuosi be vaikų
Be stogo, be noro, pergalvojimų
Be ryšio
Atrodo mes – be ryšio
Gal Tavo veidas pasimiršo
Gal patikėjau, bet prastai
Gal atsikeiskime vietom
Gal apsimeskim, kad supratai
|
||||
4. |
Primena
05:12
|
|||
|
Ji man primena Tave, bet ar tai taip blogai?
Ant žemės gėlėti marškiniai, po nakties susivėlę plaukai
Manau supratai, kad čia kol kas visai tokie menki ryšiai
Bet ji man primena Tave – ar tai taip blogai?
Ji savo šypsena aptemdo mano protą
Lengvai nepasiduodu, ji neduoda pagalvot
Savo nagais ant manęs palieka parašą
Jos akys veda iš kur sugrįžt negalima
Ji parduoda kiekvieną savo sakinį
Kaip į taikinį – telieka pasilepinti
Nuryti orumą, aš ant kelių prieš kūną
Jos lūpų saldumas kol maniškės išdžiūna
Po tokių vakarų lieka randai
Kaip beprotis jauties, tada įsiklausai
Jos lūpomis tik tušti pažadai
Ji man primena Tave, bet ar tai taip blogai?
Manau, kad taip
Po kelių valandų vis dar skaitau tarp jos eilučių
Kūnas dreba kas vienuolika sekundžių
Brangioji, kad nelikčiau su savo mintim
Nusilenkim prieš mėnulį – aš noriu patylėt su Tavim
Pažindamas kiekvieną Tavo kūno detalę
Nors žinau, kad negalima jaučiu ten prarają
Be jokio sugrįžimo taško
Ir joks gilus alsavimas manęs neišblaško
Tokiom akimirkom žmonės šaukia “Čia jau likimas”
Dalia, dvasia, nereikia Tavo įsikišimo
Juk dėl meilės verta jaustis lyg sielą pardavus
O gal aš tiesiog ilgai negavęs, bet
Ji man primena Tave
Ar tai taip blogai?
|
||||
5. |
Apsispręsk
05:20
|
|||
|
/apsispręsk kokio velnio elgiesi kaip kalė/
/nesakyk, kad šį kartą viskas bus kitaip/
Atsiduodi savim – man negaila
Žandukai išraudo – padarei klaidą
Kitų žmonių veidai jau spėjo išsilieti
Nežinau kodėl tai Tau turėtų rūpėti
Pamiršau, kad Tavo vietoje buvom kiekvienas
Pamiršau, šitie pasiūlymai nebūna kasdieną
Pamiršau, kad šitas chaosas Tau tinka
Pasakyk kada nustoti, kad nebūtų nuodėminga
O kai surasi pasiteisinimą
Visom nesąmonėm juk išbandyti verta
Kodėl Tavo šypsena man rodos nuodinga, kodėl
Tu tokia suknistai laiminga, dabar tai nemadinga
Elgiesi paslaptingai, man atrodo Tau patinka
Taip sušiktai juokinga, apsimesim supratingi
Bet tai neprasminga
Tu tokia suknistai laiminga, dabar tai nemadinga
Elgiesi paslaptingai, man atrodo Tau patinka
Taip sušiktai juokinga, apsimesim supratingi
Bet tai neprasminga, Tu tokia sušiktai
Išplaukus be to, Tave nelengva suprasti
Pataisyk savo sakinius, bent naudą atrasi
Tik nekartok kiek tai gali tęstis
Brangioji, aš Tau linkiu, galiausiai apsispręsti
Atsiduodi savim, nusinuodyk per klaidą
Atrodai gražiai, bet tik tiem kam nesveika
Šypsokis, juk šitas chaosas Tau tinka
Pasakyk kada nustoti, kad nebūtų nuodėminga
O kai surasi pasiteisinimą
Visom nesąmonėm juk išbandyti verta
Kodėl Tavo šypsena man rodos nuodinga, kodėl
Tu tokia supistai laiminga, dabar tai nemadinga
Elgiesi paslaptingai, man atrodo Tau patinka
Taip sušiktai juokinga, apsimesim supratingi
Bet tai neprasminga
Tu tokia supistai laiminga, dabar tai nemadinga
Elgiesi paslaptingai, man atrodo Tau patinka
Taip sušiktai juokinga, apsimesim supratingi
Bet tai neprasminga, Tu tokia sušiktai juokinga
|
||||
6. |
Vėlu
03:26
|
|||
|
Man rodos šitas pasaulis eina iš proto
Iš sielvarto arba beprotiškai liūdno juoko
Nenustebkite nuo mažo išankstinio šoko
Nes kolega matė Tavo draugę šokančią nuo stogo
Jai viskas gerai ir čia nieko naujo
Aiškiai alkoholyje jai trūko kraujo
Nuo tada, kai prasitariau, kad ji mano mūza
Ji bando parodyt kaip ji nepalūžta
Arba tiesiog reikėjo dėmesio
Taip, kad net idiotui būtų aišku
Gal po mėnesio
Kai kitą kartą šoksi, padaryki salto – ačiū
Taip vėlu, kad net velnias klausia ką čia veiki
O Dievas, ji pati, išlindo pabendraut su manim
Šalia aplinkinių akys ištinę
Po langais dainuoja serenadą paskutinę
Žvairai ir su klaidom, bet sugeba ištarti
“Turi mirti šiek tiek, kad galėtum gyventi”
Kitoj gatvės pusėj – sąžinė ryja
Nes šalia kolega rėkia “Kodėl taip lyja?”
Jis tik bando pakartoti praeitos dienos motyvą
Gaila skamba lyg jis vemtų žarijomis
/vardan savo baro, susirinkite bokalus/
/išdalinkite vargšams savo skausmą ir alų/
Čia tik sukčiai ir poetai, ir kiti nenormalūs
Jie pavargo klausytis Tavo moralo
Taip vėlu, kad net velnias klausia ką čia veiki
O Dievas, ji pati, išlindo pabendraut su manim
Taip vėlu, velnias nori čia pasilikti
Brangioji padėk aš dar nenoriu užmigti
|
||||
7. |
Užmigsiu
03:15
|
|||
|
/kai užmigsiu, Tau paliksiu tris knygas kietu paviršium/
/o kai mano dainos negebės skambėt savu balsu/
/Tau, verčiant puslapius, prisidės dar du/
|
||||
8. |
Pasirodymas
06:00
|
|||
|
Ponios ir ponai, nors atrodom abejotinai
Lengvai daužti, per klaidą dar negulime ligoninėj
Vadinkit mus kaip norit, neblogai skamba “savotiški”
Sveiki atvykę į mūsų pasirodymą
Čia pasimėgausit kažkuo, kas jum jau buvo matyta
Galimai padaryta, tik nereik pasakyti
Neduokdie sužalosit savo įtaką
Lengviau juk apsimesti, kad Tau nerūpi kritika
Čia nieks negalvoja, nieks nekartoja
Nieks nepadės, nepasigailės, kokia ironija
Juk taip gera vogti kitų žmonių emociją
Svarbiausia šalia to pridėti polifoniją
Ir nesvarbu, kad ši istorija
Baigsis tuo pačiu, kaip prasidėjo, su vėju ir vynu
Ir pokalbiais, kurių klausytis jau nebeišeina
Jie visi viena mase tik la la la la la
O jeigu būti čia nenorite
Tiktai patys sau meluojate
Šis pasirodymas – teorija
Apie Tavo, mano, mūsų kasdieninę klaustrofobiją
Kurioj nepatogu ir taip gražu
Net norisi pradėti nuo pradžių
Su vis kitu žmogum, šitą pasirodymą
Nors pabaiga greičiausiai bus tokia pati – komoje
Iš meilės, ar kitos nelaimės, ar tiesiog likimo
Ieškojimų savęs, arba kitų pripažinimo
Nuo tokių minčių tamstai jau skauda galva
Visos klaidos viena mase tik la la la la la la la la la
/šis pasirodymas – nepakartojamas/
/jis tiesiog be pabaigos/
/jis išeina ir sugrįžta vis kitu pavidalu/
/kiekvieną kartą būna tik blogiau/
/apsimeskit, kad negirdit/
/trumpam padės/
/tikiuosi būsit laimingi/
/o iki tol – iš visos širdies/
Ponios ir ponai, nors atrodom abejotinai
Lengvai daužti, per klaidą dar negulime ligoninėj
Vadinkit mus kaip norit, neblogai skamba “savotiški”
Sveiki atvykę į mūsų pasirodymą
Čia pasimėgausit kažkuo, kas jum jau buvo matyta
Galimai padaryta, tik nereik pasakyti
Neduokdie sužalosim savo įtaką
Lengviau juk apsimesti, kad mum nerūpi kritika
Čia nieks negalvoja, nieks nekartoja
Nieks nepadės, nepasigailės, kokia ironija
Juk taip gera vogti kitų žmonių emociją
Svarbiausia šalia to pridėti monotoniją
Ir nesvarbu, kad ši istorija
Baigsis tuo pačiu, kaip prasidėjo, su idėjomis
Kurių klausytis jau nebeišeina
Mintyse neužsičiaupia balsas rėkiantis viena mase la la la la la
|
||||
9. |
Tikiuosi
04:30
|
|||
|
Jūsų mintis jau seniai parduota
Mano širdis jums sukelia juoką
Bent jau kažkas ateis pasitikti
O iki to tikiuosi esat :)
O kai užmigsiu, galbūt paliksiu
Garsą kuriuo mane prisimintum
Bet tai – tik detalė, įvaizdžio fonas
Principus galim paleisti į orą
Noris kalbėti daugiau negu reikia
Norisi rėkti rodos į nieką
Rėkti, kad trūko sielos ir laiko
Sakyti dalykus, nejaučiant saiko
Jūsų mintis jau seniai parduota
Mano širdis jums sukelia juoką
Bent jau kažkas ateis pasitikti
O iki to tikiuosi esat :)
|
||||
Kristijonas Ribaitis Vilnius, Lithuania
Indie, electronic, a dash of poetic post-punk and everything in between.
That's the best way to describe the
ever-changing and, at times, chaotic sonic landscape of Kristijonas Ribaitis. He's an independent artist who isn't afraid to explore different music genres while combining them with lyrics delving into self-doubt, the irony of loneliness while partying and uncertainty about oneself.
... more
If you like Kristijonas Ribaitis, you may also like:
supported by 9 fans who also own “Laimingi”
My god, language is no barrier. The music absolutely transcends. Absolutely mesmerizing
go to album
Throwback pop with gleaming synths, chiming guitars, solid melodic hooks, and a cinematic sense of scale from North Carolina's Rachel Kiel.
go to album
Transatlantic 5-piece releases sun-kissed indie sounds (on yellow cassette). Currently a Bandcamp exclusive.
go to album
deadbeat effervescent
by No Monster Club
Upbeat DIY pop with shades of twee, disco, and alternative from this Irish group.
go to album
